išsinevykti

išsinevỹkti įkyrėti, įgristi: Pamotei podukrė tep išsinevỹko, kad ėmė ją ir išginė slūžyt (ps.) Rod. Ir tėvai kartais išsinevỹksta ik grynam kauli Rod. Močeka tep išsinevyko an tų vaikučių (vaikai įkyrėjo močekai), ir ana jų nei prausia, nei šukuoja, nei velėja TDrIV228. \ nevyktis; išsinevykti